Europos antroji mokėjimų direktyva: bankai, pasislinkite

Ar mobilieji telefonai pakeis pinigines ir jei taip, kada tai įvyks? Panašu, kad atsakymas jau yra – su antrosios mokėjimų paslaugų direktyvos PSD2 įsigaliojimu sulauksime revoliucinių pokyčių mokėjimų srityje. Taigi ko galime tikėtis jau artimiausiu metu?
adamonis_tieto.lt_.png

Pigesni, saugesni, greitesni ir pažangesni mokėjimai visiems europiečiams – su tokiu tikslu dar prieš dvejus metus Europos Parlamentas priėmė antrąją mokėjimų paslaugų direktyvą PSD2. Ir nors direktyva įsigalios tik kitąmet – nuo 2018 m. sausio 13 dienos, su nauju reguliavimu susiję pokyčiai rinkoje prasideda jau dabar.

Ką mums visiems reikia žinoti apie PSD2 direktyvą? Pirmiausia, naujasis reguliavimas atveria kelius naujų mokėjimų rinkos žaidėjų atsiradimui – nuo šiol mokėjimus galės vykdyti ne tik bankai, bet ir visiškai nauji paslaugų teikėjai, o bankai privalės jiems suteikti galimybę mokėjimus inicijuoti. Taip klientų sąskaitų likučiai ir pavedimai bankuose taps prieinami ne tik bankams, bet ir kitiems naudotojų pasirinktiems paslaugų teikėjams. Kitaip tariant, vis daugiau naujų FinTech (finansinių technologijų) startuolių ir kitų žaidėjų bandys atsiriekti bent kąsnelį pajamų, uždirbamų iš mokėjimų paslaugų. „Accenture“ skaičiavimai rodo, kad 2020-aisiais nauji mokėjimų paslaugų teikėjai gali užimti jau 16% elektroninės ES mokėjimų rinkos. Jei prognozės išsipildys, o bankai nesugebės prisitaikyti prie pasikeitusių žaidimo taisyklių, tai bus tik pradžia – naujų mokėjimų platformų dalis rinkoje vis didės.

Kas gali tapti tais naujais mokėjimų rinkos žaidėjais? Iš esmės bet kas: telekomunikacijų ar energijos tiekimo bendrovės, prekybos tinklai, pašto operatoriai – nuo šiol praktiškai bet kuris rinkos dalyvis turi galimybę tapti mažu banku ir pats valdyti savo klientų atsiskaitymus. Tarkime, telekomunikacijų įmonėms ar pašto operatoriams tai yra galimybė išplėsti savo siūlomų paslaugų spektrą, o sąlygos tam yra išties palankios – šios įmonės turi dideles klientų duomenų bazes, kurių pagrindu ir galima pradėti teikti naujas mokėjimų paslaugas. Pvz., piniginės perlaidos tradiciškai yra pašto operatorių verslas, todėl momentiniai mokėjimai (t.y. galimybė klientui panaudojant pašto operatoriaus platformą akimirksniu pervesti norimą sumą pasirinktam gavėjui) būtų natūrali pašto paslaugų tąsa.

Tačiau tai yra tik vienas paprastas pavyzdys – iš tiesų momentinių mokėjimų panaudojimas gali būti labai platus ir taikomas įvairiausiose srityse, o ypač ten, kur šiuo metu labiausiai paplitę atsiskaitymai grynaisiais. O kaip rodo pasaulinės tendencijos, viskas kuo toliau, tuo labiau krypsta link to, kad išeinant iš namų žmogui jau nebereikės pasiimti piniginės – pakaks įsidėti į kišenę mobilųjį telefoną, kuriuo ir susimokėsite už kavos puodelį, maisto produktus parduotuvėje ar knygą savo mėgstamame knygyne. Keliais palietimais telefone per savo sąskaitą mokėjimų paslaugų teikėjo platformoje atsiskaitysite už elektrą, kirpyklą, bilietus į teatrą, savo vaikų būrelius ir kitas paslaugas, su kuriomis susiduriate kiekvieną dieną. Mokėjimai vyks betarpiškai, čia ir dabar, nepriklausomai nuo paros meto ir nevaržant valstybių sienoms, nes vartotojas šiandien nori vieno paprasto dalyko – galimybės patogiai ir greitai atsiskaitinėti telefonu. IT sprendimai tam jau sukurti, todėl dar šiemet Lietuvoje turėtume sužinoti apie pirmuosius momentinių mokėjimų paslaugų teikėjus. Netolimoje ateityje savo sąskaitas galėsime apmokėti galbūt net per „Facebook“ – ir darysime tą taip pat saugiai, kaip ir dabar mokėdami per elektroninę bankininkystę, tik gerokai greičiau ir paprasčiau.

Kam tai naudinga? Iš to gali išlošti tiek verslas, tiek vartotojai. Verslui tai galimybė padidinti savo konkurencingumą, o gal net užimti visiškai naują nišą rinkoje – ir dabar, ko gero, tam yra pats tinkamiausias laikas. Kalbant apie bankus – bankams tai irgi ir galimybė, ir iššūkis konkuruoti savo elektroninių paslaugų patogumu su kitais bankais. Na, o vartotojai išloš visapusiškai: tiek patogumo, tiek finansiniu požiūriu. Išmanesnė, efektyvesnė bei skaidresnė rinka – tai nauda ir valstybei, todėl pokyčius rinkoje skatina ir Lietuvos bankas, momentinių mokėjimų plėtrą įvardijęs strategine kryptimi iki 2020 m.

Kaip skelbia Europos Parlamentas, įvairūs mokėjimai ES vartotojams atsieina apie 130 mlrd. Eur kasmet. O tai sudaro apie 1% ES BVP. Tad mokėjimų aptarnavimas yra labai brangus – išlaidos per didelės, kad ES galėtų sėkmingai konkuruoti pasauliniu mastu. Taip yra todėl, kad dabar vykdomi atsiskaitymai banko kortelėmis ar per sąskaitas banke perkant elektroninėje erdvėje yra lydimi įvairių tarpbankinių mokesčių, kurie iš karto atitinkamai brangina ir parduodamą prekę ar paslaugą.

Naujas reguliavimas šias išlaidas turėtų sumažinti – sąskaitų apmokėjimas pigs. Bent jau tokį tikslą išsikėlė naujosios direktyvos iniciatoriai. Kaip tai veiks? Įsigaliojus naujam reguliavimui mokėjimus bus galima vykdyti per savo sąskaitą mobiliojoje programėlėje net ir nedalyvaujant bankui, todėl bus išvengta tarpininkavimo mokesčių. Tai yra atsiskaityti bus galima tiesiogiai per trečiąją šalį – mokėjimų paslaugų teikėjus, kurie konkuruos su bankais ir tarpusavyje.

Pateiksiu pavyzdį: paprastai pirkdami ką nors internetu jūs suvedate savo sąskaitos banke duomenis ir tada prekybininkas, prieš tai duomenims apie mokėjimą perėjus vieno ar kelių tarpininkų grandinę (o tai, žinoma, kainuoja), gauna jūsų pinigus. Tuo tarpu naujo reguliavimo dėka prekybininkas galės iš karto priimti lėšas iš mokėtojo sąskaitos į savo sąskaitą mokėjimo paslaugų teikėjo sistemoje, ir joks tradicinių tarpininkų dalyvavimas nebebus reikalingas. Arba paprastesnis – mokėjimo iniciatoriaus – scenarijus: bankai privalės įvykdyti mokėjimus, kuriuos inicijuoja kiti paslaugų teikėjai, pvz., komunalininkai, kas reikš, kad atitinkamai pertvarkius sistemas naudotojams nebereikės jungtis prie bankų sistemų, o mokėjimą bus galima lygiai taip pat saugiai atlikti komunalinių paslaugų teikėjo sistemoje. Įsigaliojus PSD2 toks scenarijus veiks vienodai visoje Europoje (šiuo metu tai veikia tik tarp atskirų bankų ir paslaugų teikėjų).

Kita galimybė, kurią sukuria naujoji direktyva – banko sąskaitų valdymas per trečiosios šalies sistemas. Atskyrus banko sąskaitos paslaugą nuo sąskaitos tvarkymo paslaugos, atsiranda niša finansų valdymo paslaugų teikėjams, kurie galės kurti privatiems ir verslo naudotojams skirtas įvairiuose bankuose laikomų lėšų valdymo sistemas, kas iki šiol buvo vargiai įmanoma dėl bankų sistemų uždarumo. Įdomu tai, kad rinkoje atsiradus naujiems mokėjimų paslaugų teikėjams atsiskaitinėti bus galima net ir visai neturint tradicinės banko sąskaitos ar kortelės. Pasirodo, šis klausimas aktualus nemažai daliai žmonių – ES banko kortelių neturi net apie 60% gyventojų, todėl vis daugiau žaidėjų rinkoje pradeda siūlyti alternatyvius mokėjimų būdus.

Suprantama, kartu su naujomis galimybėmis ateina ir didelė atsakomybė – naujų mokėjimų paslaugų teikėjų veikla bus griežtai reguliuojama centrinio banko. Nauji rinkos žaidėjai privalės užtikrinti visapusišką paslaugų, vartotojų duomenų ir lėšų saugumą bei prisiimti galimą piktnaudžiavimo atvejų riziką.

Taigi, pokytis Nr. 1 – labai greitai mūsų pinigus ir visus kasdienius atsiskaitymus valdys nebūtinai tik bankai. Laukiami nauji žaidėjai, kurie įžengs į mokėjimų rinką. Pokytis Nr. 2 – grynųjų pinigų kiekis rinkoje turi mažėti. Kad ir kaip būtų gaila, bet piniginei, prikimštai kortelių ir pinigų kupiūrų, grosime laidotuvių maršą. Jei popieriniai pinigai ir neišnyks visiškai iš mūsų gyvenimo, tai jų vaidmuo gerokai sumenks – tai lems pasikeitę vartotojų įpročiai.

Komentaro autorius – Andrius Adamonis, „Tieto Lietuva“ verslo plėtros vadovas.

Plačiau skaitykite: http://vz.lt/finansai-apskaita/2017/02/03/europos-antroji-mokejimu-direktyva-bankai-pasislinkite#ixzz4Xbz10kta

Paskelbta: 
03 Vasaris 2017
Share